Knyga apie tarpą tarp šių dviejų sakinių. Apie tai, kaip išgyvenimai, kurie kadaise atrodė beprasmiški, tampa gyvybės įrodymu. Atvira, be pagražinimų, bet pilna žmogiško artumo – skirta visiems, kurie bent kartą jautėsi praradę kryptį, ieško bendrystės ar būdo sugrįžti namo – į autentišką save.
Esu gyvensenos medicinos specialistė, lektorė ir aktyvi psichinės, fizinės ir dvasinės sveikatos temų skleidėja socialinėje erdvėje. Savo darbe jungiu moksliškai pagrįstą požiūrį su žmogišku jautrumu, kalbėdama apie kūno, psichikos ir kasdienės savijautos ryšį. Tikiu, kad tikroji sveikata prasideda tada, kai žmogui tampa patogu jo paties būtyje.
Ši knyga – mano asmeninės patirties liudijimas ir tuo pačiu mano profesinės krypties pratęsimas: kalbėti apie tai, kas dažnai lieka nutylėta, bet iš tiesų paliečia daugelį.
„Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – autobiografinis romanas apie gyvenimą valgymo sutrikimų, depresijos ir savidestrukcijos fone. Apie tai, kaip ligos balsas perima valdymą, kaip lėtai grimztama į tylą, kai gyvenimas tarsi vyksta šalia. Tačiau ši istorija – ne tik apie griuvimą. Knygoje atskleidžiu procesą, kai žmogus po truputį ima matyti, girdėti ir jausti save iš naujo.
Tai kelionė iš visiško išsekimo į aiškumą, iš kontrolės ir kaltės – į atleidimo ir priėmimo paieškas, vėl ir vėl krentant žemyn. Knyga prasideda žodžiais „Ačiū už nieką“, o baigiasi – „Ačiū už viską“.
Atsiliepimai
Knyga stipri, drąsi, gili, įtraukianti, jaudinanti, kartais net sukrečianti. Nežinau, kiek mano įspūdį veikia tai, kad pažįstu Kotryną, bet jaučiu, jog vertinu knygą pakankamai objektyviai. Skaitant kartais pagaunu save galvojant, kad Kotryna pasaulį mato jautriau, pastabiau, giliau. Ir dar – tiesiog nuostabu, kaip tiksliai sudėliotos mintys. Trumpos, aiškios, taiklios metaforos. Psichologinės būsenos aprašytos taip tiksliai, kad skaitant labai daug mokausi. Puikus darbas.
Šiandien gavau knygą ir tik ką pradėjau ją skaityti. Ji taip įtraukė, kad jau nuo pirmojo puslapio suspaudė širdį – iškart atpažinau save tuose sakiniuose. Nekantrauju tęsti skaitymą. 🤍
Na, man ji labai patinka – negaliu atsiplėšti, jau esu įsitraukusi! Vakar skaičiau iki vidurnakčio, nors buvau pasižadėjusi kasdien perskaityti tik po truputį. Tiek gylio, nuogumo, drąsos ir validavimo mano pačios patirtims, tiek bendrystės jausmo. Mintys sudėliotos taip švariai ir skaniai, persipina asmeniniai išgyvenimai ir mokslinė informacija. Ir tik šiandien pamačiau bei iki galo suvokiau, ką autorės sesuo nupiešė ant viršelio. Asmeniškai Kotrynos nepažįstu, bet mane užliejo labai tikras pasididžiavimo ja jausmas. Ačiū, ačiū, ačiū.
„Jau artėju prie pabaigos. Kiek, Kotryna, reikia turėti vidinės jėgos parašyti tokią knygą. Ir čia net ne apie rašymą ar jo stilių. Apie drąsą – nebijoti nusirengti visiškai nuogai prieš skaitytoją. Apie gebėjimą būti su visa savo praeitimi, net tada, kai nepatogu, skauda ar kelia gėdą. Kartais net iki šiurpo. Tu – be galo stipri moteris. Skaitydama knygą vis mačiau ir tavo veidą. Kūnas tuose pasakojimuose gyvas, tikras, jaučiantis. Labai, labai stipru.”
„Jau beveik pasiekiau pabaigą. Kiek, Kotryna, reikia turėti vidinės jėgos parašyti tokią knygą. Ir čia kalbu ne apie rašymą ar jo stilių. Kalbu apie drąsą – nebijoti nusirengti visiškai nuogai prieš skaitytoją. Apie gebėjimą būti su visa savo praeitimi, net tada, kai tai nepatogu, skauda ar kelia gėdą. Kartais net iki šiurpo. Skaitydama knygą visą laiką mačiau ir tavo veidą. Kūnas tuose pasakojimuose gyvas, tikras, reaguojantis, jaučiantis. Tai labai stipru. Tu – be galo stipri moteris.”
„Kotryna, šiandien gavau knygą. Aš ją ryju. Skaitau tarsi geriausios draugės mintis, kartais – lyg savo paties dienoraštį. Taip gera skaityti.”
„Skaitau tavo knygą ir taip didžiuojuosi. Nors esu dar tik pradžioje, galvoje sukasi viena mintis: Kotryna, šiai knygai būtinai reikia audio formato. Tekstas taip gerai skamba garsiai. Labai. Pakartosiu dar kartą – be galo didžiuojuosi. Mega wow. Net neabejoju, kad tai tik pradžia ir tavęs laukia dar ne viena knyga, nes tavo kalba yra unikali. Ir kaip gera, kad radai redaktorę, kuri neišdraskė teksto, o švelniai, savo prisilietimu, atvėrė jo tekėjimą. Dabar skaitosi taip greitai, lyg nespėtum įsėsti – jau važiuoji. Wow.”
Tokio atviro, nuogo teksto seniai neteko skaityti. Rašymo kalba neįtikėtinai graži – pagaunanti ir nepaleidžianti. Skaitydamas tampi viena su autore: ir pyksti, ir verki, ir juokiesi kartu. Stilius brutalus, nuogas, ironiškas, vietomis net sarkastiškas, su juodo humoro prieskoniu. Knygoje aprašomos istorijos ne tik įtraukia – jos atliepia kiekvieno mūsų gyvenimą. Ir vis dėlto svarbiausia tai ne knyga apie valgymo sutrikimus, destruktyvų elgesį ar nihilizmą. Tai knyga apie norą gyventi ir pasveikimą.
Norėjosi skaityti be sustojimo, kartu vis padedant knygą į šalį – pabūti su išgyvenimais, grįžtančiomis atmintimis, savęs prisiminimais. Kiek daug sąlyčio taškų čia galima rasti, gal todėl ši knyga taip stipriai išjausta. Žodžiai teka lengvai, meistriškai jungdami praeities pasakojimus su dabartimi ir moksliniais paaiškinimais, kurie natūraliai įsilieja į tekstą. Atvirumas suartina, ramina, normalizuoja. Tuo tikiu jau seniai, o ši knyga – labai stiprus to įrodymas. Su ašaromis akyse ir kartu su džiaugsmu skaičiau, kiek daug gali patirti vienas žmogus ir kaip svarbu turėti saugų uostą, kuris padėtų išgyventi ir susidėti save iš naujo. Šią knygą verta skaityti visiems, kurie jaučiasi vieni ar ieško bendrumo – joje tikrai rasite atjautos ir supratimo šalia. Labai rekomenduoju skaitant (ar net ir neskaitant) įsijungti Spotify grojaraštį – jis patirtį pakelia į dar kitą lygį. Ačiū, Kotryna, už atvirumą, autentiškumą, drąsą ir pasidalijimą. Už tai, kad esi ir daliniesi savo talentu su mumis.
„Poetically raw“ – tokie žodžiai savaime ateina perskaičius šią knygą. Vietomis ji filosofiška ir grakšti, kitur – brutaliai atvira, ir būtent ši priešprieša daro kūrinį taip stipriai įtraukiantį. Su knyga nepaprastai lengva tapatintis. Nors centre – nervinės anoreksijos patirtis, kartu paliečiama daugybė kitų temų: šeimos dinamika, savidestrukcija, depresija, santykis su savimi ir kitais, gyvenimo prasmės paieškos. Tai knyga ne tik apie iššūkius, bet ir apie įrankius – priemones, kurios padeda sau padėti. Kūrinys alsuoja viltimi, primena, kad nesi vienas, o didelė dalis išgyvenimų yra universalūs ir bendražmogiški.
„Man taip patinka. Prašau, pradėk rašyti naują knygą. Ši - nuostabi.”
This book felt less like reading and more like falling into a moving picture. I devoured it in one breath of forty-eight hours, without feeling the weight of time at all. Its language is raw, lyrical, and astonishingly alive, every line honest and clear, yet deeply moving. I can only imagine what it must feel like to read it as someone who is living through these difficulties themselves. A special book, nothing else.
Skaitosi kaip per sviestą, kalba labai turtinga, spalvinga, epitetai (!!!) mmm. Puslapiai verčiasi nepastebimai. <..> jau dabar aišku, kiek daug žmonių šis tekstas palies.
Ir ką tik baigiau skaityti tavo knygą – OHO. Toks jausmas, lyg būčiau skaičiusi apie žmogų, nugyvenusį devynis gyvenimus, ir labai džiaugiuosi, kad jam pavyko juos išgyventi.
Perskaičiau. Vienintelis apibūdinimas – masterpiece.
Knygos pristatymas
2025.12.18
Kotryna Nausėdė – gyvensenos medicinos specialistė, lektorė ir sveikatos temų skleidėja – kartu su seserimi, tapytoja Kornelija Skarolskyte, pakvietė į vakarą, kur susitiko literatūra, vizualus menas ir autentiškas pokalbis.